Kaip išsirinkti tinkamą termoizoliacinę medžiagą? Pagrindinės 6 taisyklės, kuriomis turėtumėte vadovautis
- Izoliacija PRIVALO būti atspari vandeniui!
- Izoliacija turi būti ilgaamžė!
- Izoliacija turi užtikrinti aukštą ŠILUMOS APSAUGĄ!
- Izoliacija turėtų veikti panašiai kaip termosai!
- Izoliacija turėtų ŠILTI, o ne degti!
- Izoliacija turi būti SAUGI!
Kaip pasirinkti geriausią izoliaciją namui?
Tai, kad bet kurį pastatą reikia izoliuoti, šiandien žino visi, kurie galvojo apie savo namo statybą ar rekonstravimą. Nuo efektyvios šiluminės izoliacijos priklauso viso pastato konstrukcijų patikimumas, gyvenimo patogumas, jūsų artimųjų sveikata ir lėšų suma, kuri bus išleista viso namo šildymui ar oro kondicionavimui. Nusprendėte, kad namą reikia apšiltinti, tačiau kaip atsirinkti kuri izoliacija yra tinkamesnė? Šiandienos rinkoje siūlomos kelios izoliacijos grupės: stiklo vata, penopleksas ir akmens vata. Šiame straipsnyje pateikiamos 6 universalios taisyklės, kaip pasirinkti tinkamą termoizoliacinę medžiagą, padėsiančios išsirinkti tinkamą variantą jūsų namams.
1 taisyklė: izoliacija privalo būti atspari vandeniui
Geros izoliacijos vandens absorbcija lygi 0!
Norint suprasti vandens absorbcijos ir apsaugos nuo šilumos ryšį, pakanka remtis paprasčiausiu pavyzdžiu: kiekvienas mūsų turime prisiminimų iš vaikystės, kaip mamos kartodavo, kad „Pėdos turi būti šiltos ir sausos!“, jei sušlampame kojas, turime didelę riziką susirgti peršalimo ligomis. Jei užklupo lietus – reikia šiltų ir neperšlampamų drabužių. Tas pats taikoma apie „drabužius“ ir namams: pamatai, sienos (fasadas), stogas kiekvieną dieną yra veikiami aplinkos įtakos: požeminis vanduo, staigus temperatūros pokytis, krituliai – visa tai gali sukelti kondensato susidarymą šilumą izoliuojančiame sluoksnyje, jei jūsų namas neturės tinkamos šiluminės apsaugos: žiemą tokiuose namuose bus šalta, o vasarą karšta. Kondensato susidarymas yra pavojingas ir dėl to, kad susidaro pelėsiai, grybai ir kitos kenksmingos bakterijos, kurios naikina medžiagas ir kelia potencialią grėsmę namų ūkių gerovei bei žmogaus sveikatai.
Rekomendacija: renkantis vandeniui nepralaidžią izoliaciją, atkreipkite dėmesį į medžiagos struktūrą, kuo ji kietesnė ir vienodesnė, tuo mažiau galimybių prasiskverbti į drėgmę. Taip pat, vandens absorbcijos rodiklis paprastai nurodomas techninėse medžiagos specifikacijose ir skelbiamas gamintojų svetainėse.
Stiprumas yra ypač svarbus šiltinant pamatus, cokolius ir grindis, nes šiose konstrukcijose izoliacija yra nuolat apkrauta. Izoliacija turi būti ilgaamžė, kad statybų metu ji nesubyrėtų ir nesulūžtų, o laikui bėgant nesusėstų. Izoliacijos stiprumas padeda išvengti izoliacijos susitraukimo ir deformacijos, kai ji montuojama vertikaliai sienose, o tai lemia izoliacijos efektyvumą per visą jos tarnavimo laiką. Aukštos kokybės izoliacija garantuoja 50 metų efektyvų tarnavimą!
Rekomendacija: renkantis, kokia šiluminė izoliacija yra geresnė – atkreipkite dėmesį į kraštų tolygumą, pabandykite paspausti mėginį. Aukštos kokybės izoliacija visada turės tolygų kraštą, vienalytę struktūrą ir minimalius pokyčius, kai spaudžiama.
3 taisyklė: Izoliacija turi užtikrinti aukštą šilumos apsaugą
Patikimą šiluminę apsaugą užtikrina toks rodiklis kaip – šilumos laidumo koeficientas, kurį žymi ženklas – λ (lambda). Šilumos laidumo indeksas tiesiogiai veikia sienoms, fasadui, stogui ar pamatams šiltinti reikalingą medžiagos kiekį ir dėl to-namo šiltinimo sprendimo kainą. Taigi, pavyzdžiui, norint gauti reikiamą šiluminę apsaugą, pigiai izoliacijai, turint prastą (aukštą) šilumos laidumo koeficientą, reikės daug daugiau. Norint efektyviai izoliuoti, λ (lambda) = 0,034 W / m-K.
Iš šių trijų paprastų pagrindinių taisyklių galite išskaičiuoti „kasdieninę“ šilumos formulę: mažas vandens absorbavimas + didelis stiprumas = jūsų namo šiluma.
Prisimindami šią formulę, galite lengvai nustatyti pagrindinius efektyvios šiluminės izoliacijos parametrus.
Rekomendacija: šilumos laidumo koeficiento negalima „paliesti rankomis“, tačiau izoliacijos efektyvumas tikrai priklauso nuo jo vertės. Gamintojai techninėse gaminių specifikacijose ir savo interneto svetainėse nurodo šilumos laidumo koeficientą, atkreipia dėmesį į λ (lambda) vertę.
4 taisyklė: Izoliacija turėtų veikti panašiai kaip termosai
Atminkite, kad posakis, kad sienos turi „kvėpuoti” yra mitas. Jūsų namo „kvėpavimo organai” yra langai ir ventiliacijos įrengimai, o šiluminės izoliacijos užduotis yra užkirsti kelią vandens garų migracijai, dėl kurios susidaro nepageidaujama kondensacija (žr. Taisyklę Nr. 1). Pasirodo, kad gera izoliacijos garų pralaidumo galia yra problema, kurią reikia išspręsti naudojant papildomą hidroizoliaciją, tokiu atveju garų išleidimo anga tiesiog bus užblokuota, ir pati „kvėpuojančios izoliacijos“ idėja. yra ne kas kita, kaip noras perduoti trūkumą kaip pranašumą. Be to, medžiagos garų pralaidumas pagal savo pobūdį neturi nieko bendro su ventiliacija. Vandens garų kiekis, kuris gali patekti iš kambario į išorę arba prasiskverbti į vidų, yra toks mažas, kad į jį nėra atsižvelgiama nustatant vidaus klimatą.
Rekomendacija: Nėra prasmės leisti papildomų pinigų fiktyviems pranašumams, rinkdamiesi šilumos izoliaciją laikykitės šių taisyklių! Turi būti užtikrinta, kad izoliacija atlaiko drėgmę ir kuo turime mažesnę garo perdavimo galią, tuo geriau ji susidoroja su šia užduotimi.
5 taisyklė: izoliacija turėtų šilti, o ne degti
Nedegi šiltinimo medžiaga, toks pat mitas kaip ir kvepuojančios sienos, kai medžiaga yra konstrukcijos viduje. Pavyzdžiui, priešgaisrinė sauga visiškai nevaidina jokio vaidmens, jei šiltinant pamatus izoliacija paklota žemėje, o šiltinant grindis yra po išbetonuotu sluoksniu arba yra šlaitinio stogo viduje. Statant mūrinį namą, sienų apšiltintojas bus mūro viduje, tarp plytų kur degumas taip pat neturi reikšmės.
Rekomendacija: renkantis, kokia šiluminė izoliacija yra geriausia, pirmiausia pasikliaukite tikrosiomis šiluminės izoliacijos savybėmis, kuriomis siekiama apsaugoti namą nuo šilumos nuostolių ar perkaitimo, o ne sugalvotomis „siaubo istorijomis“.
6 taisyklė: izoliacija turi būti saugi
Renkantis šildimą svarbu įsitikinti, kad tai bus saugu žmonėms ir aplinkai. Ekologinė izoliacija:
- neturi smulkių pluoštų ir dulkių,
- neturi tokių chemiškai kenksmingų medžiagų kaip fenolio-formaldehido dervos,
- gaminamas be ozoną ardančio freono,
- yra pagaminti iš saugių žaliavų.
Yra nuomonė, kad vatos gaminama iš natūralių medžiagų, todėl yra saugiausia ir ekologiškiausia. Tuo pačiu metu fenolio-formaldehido dervos dažnai naudojamos kaip rišamosios medžiagos tokių mineralinių šiluminių izoliatorių gamybai, o pluoštinė medžiagos struktūra gali sukelti niežėjimą, gleivinės dirginimą ir kvėpavimo takų ligas.
Rekomendacija: Atkreipkite dėmesį į produkto sudėtį. Šiuolaikiniai šiluminės izoliacijos gamintojai siūlo naują ekologiškumo standartą: kai kurie aplinkos šiltintojai gaminami tik iš tų polistireno rūšių, kurie taip pat naudojami vaikų žaislų, medicininių pakuočių ir vienkartinių indų gamybai. Polistireno molekulės, iš kurių pagaminta šiluminė izoliacija, susideda tik iš anglies ir vandenilio atomų. Kiekvieną dieną kasdieniame gyvenime mus supa polistireniniai daiktai: šaldytuvo dalys, kokteilių tūtelės, kiaušinių pakuotės, jogurto indeliai ir daug daugiau.
Teisingas šiluminės izoliacijos pasirinkimo kriterijų nustatymas jau yra pirmasis žingsnis į sėkmę. Dabar galite palyginti mineralinės vatos ar penoplexo technines charakteristikas ir padaryti išvadas apie tai, kuo viena izoliacija skiriasi nuo kitos ir kaip pasirinkti efektyvią ir patvarią izoliaciją, kad galėtumėte džiaugtis šiltais namais.